Informacija artimiesiems:
10 dalykų, kuriuos turėtų žinoti nuo psichiką veikiančių medžiagų priklausomybės kenčiančio asmens artimieji.
Mano artimasis yra priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Kaip gyventi man?
Knygos, kurias rekomenduojama perskaityti nuo priklausomybės kenčiančio asmens artimiesiems.
 
10 dalykų, kuriuos turėtų žinoti nuo psichiką veikiančių medžiagų priklausomybės kenčiančio asmens artimieji.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, psichikos ligomis, prie kurių priskiriamos ir priklausomybės ligos, tam tikru gyvenimo laikotarpiu suserga vienas iš keturių planetos gyventojų, todėl būtina domėtis šių ligų eiga ir naudotis pacientams ir jų artimiesiems teikiama pagalba. Žemiau rasite 10 svarbiausių dalykų, kuriuos turėtų žinoti asmens, kenčiančio nuo psichoaktyvių medžiagų priklausomybės, artimieji.
1.     Priklausomybė yra liga.
Neurologijos mokslas, tyrinėjantis žmogaus smegenis, teigia, kad dėl centrinėje nervų sistemoje įvykusių pokyčių (sukeltų reguliaraus psichoaktyvių medžiagų vartojimo), asmuo, sergantis priklausomybės liga, jaučia itin sunkiai valdomą potraukį vartoti psichiką veikiančias (psichoaktyviąsias) medžiagas, o asmens galimybės valdyti impulsus ir patį vartojimą yra ribotos.
Pokyčius smegenyse ir jų sukeliamą polinkį į priklausomybę sąlygoja keletas skirtingų veiksnių: genetinis (tyrimai rodo, kad skirtingi genai gali lemti nuo 40% iki 60% asmens polinkio į priklausomybę), vystymosi eigos (psichoaktyvių medžiagų vartojimas ankstyvoje vaikystėje gali padidinti polinkį iki 4 kartų) ir socialinės aplinkos faktoriai (stresas, santykiai su tėvais, finansinė šeimos padėtis ir pan.).
2.     Priklausomybės liga yra lėtinė.
Sveikimas nuo priklausomybės ligos – tai „du žingsniai pirmyn ir vienas atgal“ procesas. Svarbu, kad tą suprastų tiek sergantysis, tiek jo artimi žmonės, neskubintų įvykių ir nesitikėtų norų išsipildymo akimirksniu. Priklausomybės vystymosi ir kovos su priklausomybe eigoje galima išskirti keletą stadijų:
  • Sumanymo stadija. Jos metu žmogus dar nemąsto apie pasikeitimų naudą. Vartojant patiriama žymiai daugiau pozityvių negu negatyvių pojūčių.
  • Ketinimo stadija. Žmogus dvejoja dėl elgsenos keitimo. Jis svyruoja, neplanuoja keistis artimiausią mėnesį.
  • Sprendimo priėmimo ir pasiruošimo veikti stadija. Žmogus apsisprendžia pasikeisti ir bando. Planuoja pradėti keistis jau artimiausią mėnesį.
  • Aktyvių veiksmų stadija. Žmogus bando elgtis kitaip 3-6 mėnesius. Kreipiasi pagalbos.
  • Pokyčių palaikymo stadija. Žmogus ilgą laiką (nuo 6 mėnesių iki 5 metų ir ilgiau) gyvena naują gyvenimą.
  • Atkryčio stadija (nebūtina stadija). Žmogus grįžta prie ankstesnių elgsenos modelių.
Nesitikėkite šimtaprocentinio pagerėjimo. Sergant bet kokia liga, pagerėjimui reikia laiko. Galimi atkryčiai, įtampos ir apmaudo laikotarpiai. Grįžimas į ankstesnę stadiją yra dažnai nutinkantis dalykas.
Nutikus atkryčiui, svarbu priimti nesėkmę kaip pamokomą pavyzdį, o ne kaip pastangų žlugimą. Priklausomas asmuo atkryčio stadijoje dažnai jaučia gėdą, kaltę, nusivylimą. Artimųjų kaltinimai ir negatyvi reakcija šias būsenas tik dar labiau sustiprina. Priklausomam asmeniui atrodo, kad nuslopinti negatyvius jausmus gali tik tolimesnis psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
3.     Priklausomybės liga nėra gėda.
Priklausomybės ligos yra plačiai paplitusios, su vienokia ar kitokia priklausomybe susidūrusių asmenų galima rasti kone kiekvienoje šeimoje. Stigmos įsigalėjimą lėmė ilgas istorinis laikotarpis, kuomet, neegzistuojant jokiam mokslu pagrįstam gydymui, psichikos ligomis sergantys asmenys buvo pašalinami iš visuomenės ir izoliuojami. Mūsų amžiuje labai svarbu kreiptis pagalbos į specialistus. Priklausomybės ligos, kaip ir dauguma kitų ligų, yra įveikiamos.
4.     Artimųjų priekaištavimas nėra veiksmingas.
Nepriekaištaukite, nepamokslaukite, nemoralizuokite apie žalingus įpročius. Jei asmuo jau serga priklausomybės liga, greičiausiai jis turėjo progų visa tai išgirsti ir žino, ką ketinate pasakyti. Negraudenkite jo žodžiais „jei mylėtum mane...“, nes tai tolygu pasakymui „jei mane mylėtum, nesirgtum džiova“. Šitaip tik paskatinsite jį griebtis melo arba žadėti tai, ko neištesės. Pasistenkite ieškoti problemos sprendimo būdų kartu su nuo priklausomybės kenčiančiu asmeniu, kreipkitės į specialistus. Venkite grasinimų, nebent jie yra gerai apgalvoti ir ketinate juos ištesėti. Beprasmiškais grasinimais tik įtikinate alkoholį ar narkotikus vartojantį asmenį, kad patys netikite tuo, ką sakote.
5.     Palaikykite, jei asmuo ieško gydymo.
Nepeikite metodų, kuriuos pasirenka pasirengęs gydytis asmuo. Skatinkite ir palaikykite bandymus keistis, kartu ieškokite geriausių sprendimo būdų. Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl egzistuoja daug gydymo metodų, nuo reabilitacijos iki pakaitinės terapijos medikamentais. Ištikus nesėkmei, skatinkite bandyti vėl, rinktis iš egzistuojančių gydymo alternatyvų.
6.     Neskatinkite vartoti pasislėpus.
Neslėpkite, neatiminėkite alkoholio ar narkotinių medžiagų ir nesistenkite, kad namuose jų nebūtų. Priklausomas asmuo jų gaus vis tiek, tačiau tai gali sukelti papildomos rizikos. Švirkščiamųjų narkotikų vartotojai neturėtų vartoti vieni ar mažai lankomose vietose, nes ištikus perdozavimui nebus, kas juos atgaivintų, ir jie gali mirti. Apsilankykite perdozavimo prevencijos mokymuose, daugiau skaitykite skyrelyje Opioidų perdozavimas. Alkoholio vartotojus gali ištikti atminties praradimas ar alkoholinė epilepsija.
7.     Neveikite už priklausomą asmenį.
Nedarykite už nuo priklausomybės kenčiantį asmenį to, ką jis pats gali padaryti. Savarankiškumas yra pirmas žingsnis mokantis spręsti gyvenimiškas problemas. Nesistenkite užglaistyti problemų, asmuo pats turi su jomis susidurti, mėginti spręsti, įvertinti veiksmų skaudžius padarinius. Asmuo turi suprasti, kad neigiamų priklausomybės padarinių yra daugiau nei teigiamų.
8.     Dalyvaukite sveikimo procese.
Priklausomas asmuo negali sveikti vienas. Jam reikalinga kitų pagalba. Šeimos nariai, Anoniminių Alkoholikų, Narkomanų Anonimų draugijų nariai, specialistai, kiti nuo priklausomybės sveikstantys asmenys yra tik keletas iš pagalbos šaltinių. Lankykitės nuo priklausomybės kenčiančių asmenų artimiesiems skirtuose užsiėmimuose – taip geriau suprasite ligos esmę, jos eigą ir savo vaidmenį šiame procese.
9.     Rūpinkitės savo savijauta.
Psichikos ligos turi įtakos visų šeimos narių savijautai, kartais net gyvenimo būdui. Kai kurie artimieji gali patys tapti priklausomi nuo priklausomybės liga sergančio asmens (daugiau skaitykite skyrelyje "Kopriklausomybė"). Besirūpindami artimuoju, nepamirškite pasirūpinti ir savo savijauta bei psichikos sveikata. Nieko nuostabaus, jei išgyvenate emocijų sumaištį – sielvartą, kaltę, baimę, pyktį, liūdesį, apmaudą, pasimetimo jausmą ir t. t. Analizuokite savo jausmus, lankykitės pas psichologą, nepamirškite skirti laiko savo pomėgiams ir atsipalaidavimui. Lankykitės paramos grupėse, tai padės sumažinti su liga susijusios stigmos baimę, suteiks galimybę išsiverkti ir pasiguosti tiems, kurių išgyvenimai panašūs į jūsų, sumažinti stresą, taipogi pagelbėti ir suteikti vilties kitiems grupės dalyviams.
10. Mylėkite.
Мylėkite, remkite, guoskite ir pasistenkite suprasti sveikstantįjį. Netapatinkite asmens ligos su jo asmenybe. 

Mano artimasis yra priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Kaip gyventi man?

Dažniausiai į konsultaciją priklausomų asmenų šeimos nariai atvyksta išsekę, netekę jėgų, pasimetę, tikėdamiesi kaip nors sustabdyti šeimos nario girtavimą, narkotikų vartojimą ar lošimą. Pirmas klausimas, kurį užduoda šeimos nariai – „kaip turėčiau elgtis su savo (vyru, vaiku, tėvu) kad sustabdyčiau jo vartojimą?“.

Artimieji ateina apimti baimės, kaltės, gėdos, vienišumo jausmų. Daugiau pasikalbėjus, aiškėja kad jiems labai trūksta žinių ir supratimo apie priklausomybės ligą, jos simptomus, eigą ir gydymo galimybes. Dar didesnė problema yra tai, kad šeimos nariai mažai žino arba nieko nėra girdėję apie kopriklausomybę.

Kopriklausomybė – tai netiesioginė priklausomybė, kuri išsivysto ilgą laiką būnant šalia priklausomo asmens. Kopriklausomybei yra būdingi fiziniai, psichologiniai, socialiniai ir dvasiniai praradimai. Šiai ligai yra būdinga žema savigarba, stiprus poreikis būti šalia priklausomojo, siekis kontroliuoti šeimos narį ir aplinkinius žmones, siekis keisti sergantį šeimos narį. Dėl to jie yra pasiruošę daug iškentėti.

Kopriklausomas žmogus, nuolatos rūpinasi sergančiu šeimos nariu, sprendžia jo problemas, prisiima atsakomybę už jo patiriamus praradimus, kitaip tariant „sumoka“ už jo ligos sukeltas pasekmes. Taip nusisukama nuo savo gyvenimo ir palaipsniui pradedami patirti praradimai: netenkama artimų ryšių su kitais žmonėmis, prarandama sveikata, nesugebama kokybiškai atlikti savo pareigų.

Kopriklausomi asmenys yra linkę neigti savo ligą. Pagrindinis jų tikslas – ne padėti sau, bet kovoti su savo artimojo liga. Jie jaučiasi atsakingi ne tik už ligos eigą, bet ir už savo šeimos nario jausmus. Jie stengiasi kontroliuoti ne tik elgesį, bet stengiasi kad priklausomas šeimos narys pasijustų geriau. Jeigu to nepajėgia padaryti, tuomet kaltina save, nusivilia. Artimai bendraujančių su priklausomu asmeniu žmonių fizinė, psichinė, emocinė ir dvasinė būsena labai panaši į sergančių priklausomybės liga.

Kopriklausomybe sergantis asmuo leidžiasi veikiamas kito asmens ir kartu stengiasi paveikti kitą žmogų. Jo veiksmai – tai perdėtas rūpinimasis, kontroliavimas, gelbėjimas. Šeimos nariai išgyvena neapykantą sau, kaltės jausmą, apleidžia save, nebeįstengia įvardinti savo jausmų ir norų.

Kopriklausomybė išsivysto ne tik gyvenant su priklausomais nuo psichiką veikiančių medžiagų ar lošimų asmenimis. Ši liga būdinga ir sergančių sunkiomis ligomis artimiesiems, ar gyvenantiems su sergančiais psichinėmis ligomis, šiai grupei taip pat priklauso ir suaugę alkoholikų vaikai.

Kodėl išsivysto kopriklausomybė?

Savybių, būdingų kopriklausomam asmeniui, dažnai įgyjama vaikystėje, augant nedarniose šeimose. Vaikai, augdami tokiose šeimose, prisiima įvairus vaidmenis, kad išlygintų šeimoje tvyrančią nedarną. Šie vaikai anksčiau laiko išmoksta prisiimti ne savo atsakomybę ir per didelę naštą. Taigi užaugę, sukūrę savo šeimas, jie ir atlieka išmoktus vaidmenis. Polinkis į kopriklausomybę neišnyksta nutraukus santykius su priklausomu asmeniu. Paprastai kopriklausomasis susiranda kitą partnerį, kurį siekia pakeisti, dėl kurio netobulumo kenčia, tai yra veikia pagal tokį patį scenarijų.

Ar kopriklausomybė yra liga?

Tarp specialistų yra įvairių nuomonių. Didesnė dalis jų, kopriklausomybę laiko progresuojančia liga, kuri yra labai susijusi su priklausomojo asmens ligos eiga. Blogėjant priklausomojo asmens būklei, blogėja ir šeimos nario savijauta. Dažnai atsiranda depresija, kita sunki dvasinė ar fizinė liga, kyla noras nusižudyti. Kopriklausomiems žmonėms yra būtina specialistų pagalba. Ypač veiksmingos tarpusavio palaikymo grupės, Al-anon (Alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bedrija) grupės bei grupinė psichoterapija.

Vilniaus priklausomybės ligų centre priklausomų asmenų šeimos nariai turi galimybę konsultuotis individualiai ar lankyti psichologinės pagalbos grupę. 

 

Knygos, kurias rekomenduojama perskaityti nuo priklausomybės kenčiančio asmens artimiesiems

Rekomenduojama visiems:

  1. Dvareckas K. ir Navickas A. 2014. Sveikas, gyvenime. Vilnius.
  2. Norwood R. 2003. Moterys, kurios myli per stipriai. Vilnius: Vaga.
  3. Beattie M. 2014. Ne-priklausomi. Kaip liautis kontroliuoti kitus ir pradėti rūpintis savimi. Vilnius: Alma littera.
  4. Woititz J. G. 2016. Suaugę alkoholikų vaikai. Vilnius: Vaga.

Rekomenduojama specialistams, dirbantiems su kopriklausomais asmenimis:

  1. Bulotaitė L. 2009. Priklausomybių anatomija. Vilnius: Tyto alba.
  2. Forward, S. ir Buck C. 2016. Toksiški tėvai. Vilnius: Vaga.
  3. Miller A. 2015. Gabaus vaiko drama arba tikrosios savasties paieškos. Vilnius: Vaga.
  4. Peck, M. S. 2015. Nepramintuoju taku. Naujoji meilės, tradicinių vertybių ir dvasinio tobulėjimo psichologija. Vilnius: Vaga.                                                    

Vilniaus priklausomybės ligų centras
Biudžetinė įstaiga
Kodas Juridinių asmenų registre 190999616
Gerosios Vilties g. 3
LT-03147 Vilnius
Tel. (8 5) 216 0014
d. d. 7.00–18.00 val.
Faksas (8 5) 216 0019
vplc[eta]vplc.lt, www.vplc.lt, www.facebook.com/vilniausplc/
 

 

vplc.lt banners

vplc.lt banners

vplc.lt banners

vplc.lt banners

vplc.lt banners

vplc.lt banners